šėmas

šė́mas, -à adj. (3) DŽ, NdŽ, Slnt, Kv, Lkm, šė̃mas (4) K, NdŽ 1. Q95, R, R77, MŽ363, N, Kos54, K, LsB428, BzBkXXIV252, M, L, Rtr, NdŽ, KŽ, Vb, Rk, Sv, Ut, Dsn, Plk, Grš, Klvr, Stk, Kt šviesiai, melsvai pilkas, palšas (ppr. apie galvijų plauką): Šėma karvė CI362. Jautis šė́mas, širmas ašvienis J. Šėmùtė tokia karvytė buvo Klt. Ūkanotoje pievoje iškėlę galvas stovi du šėmi briedžiai rš. Šėmì veršeliai, nauja žagrelė (d.) Nmč. Nauja žagrelė pasitaisyti; šėmíejie jauteliai pasiganyti JV914. Ei varė, varė ... basa mergelė šė́mus jautužius JV293. O tenai ganė jauna mergelė du šėmuosiu jauteliu JV7l. Aš paleisiu šėmus jaučius žalion pievon (d.) Pb. O kur tu buvai, briedeli, kur vaikštinėjai, šėmàsis? JD297. ^ Šėmas jautis dangų laižo (dūmai) Gdž, LTR(Užp, Jd). Šėma karvė dangų laižo (pušinė krosnyje) LTR(Aln). | Toks gražus multinas, šė́mas, dryžiukais Skr. Šė́mos akys NdŽ.

šėmaĩ adv. K, KŽ. ║ Mrs tamsiai pilkas, tamsus: Kur praganei šė́mą jautį? Drsk. Atsivedė tokią šė́mą karvikę Klm. Yra visa šėma, tik uodega skaudžiai raudona Blv. | Toks šė́mas dangus – bus lietaus Pg. Danguje šėmi debesys slanko rš. Pro langų šydus šėma vakaro šviesa skverbiasi V.Myk-Put. O ir surado sesytėlę, ant jūrų marių dugnelio šėmoms smiltelėms apdumtą RD30. Siūk man, tėveli, siūk man, sveteli, ilgąją sermėgėlę, šėmąją kepurėlę LTR(Slk). Sunki, šėma sutema lyg vandens prisigėrusi sermėga apgobia Andrių V.Bub.

šė́ma n.: Į vakarus tik šė́ma, šė́ma (apsiniaukę), paskui ir prapliupo lyti Gs.

šėmaĩ adv.: Pakrašty horizonto dangus jau pilkėja šėmai V.Myk-Put.

2. Ms, Slnt, Kv, Pp juodas: Jau pardavėm šė́mą karvę Krkl. 3. Sut, I rusvas, dvylas, žalas.